2016 m. lapkričio 29 d., antradienis

Lilia, Lilija, Lelija

 LiliaLilijaLelija -  pabandykite pakartoti. Iš pirmo karto nesigavo? Dar kartelį -LiliaLilijaLelija!
 Ar pajutote vibracija kaktos srityje? Neišsigąskite- tai veriasi trečioji akis!
 Šioje vietoje reikėtu nusijuokti. Numanau, trečia akis neatsivėrė, bet nuotaika pagerėjo.
 Tokia tai ta "Lilija", nešanti gerą nuotaiką.
"Lilija" didelis pakabutis, jo ilgis-8cm., plotis-7,5cm., padarytas iš kelių storio metalo vielos ir vielutės bei spalvotos tekstilės.
Ir turiu aš jų lygiai trys - "Lilia" , "Lilija", "Lelija"
"Lilia", "Lilija" ar "Lelija" gali būti Jūsų .
Parašykite e.paštu : grazina@aliai.
Kitų dabar turimų darbų albumas čia .

2016 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

kai tavo išsilavinimas praverčia versle

 Mūsų šeima turi nedidelį verslą - www.aliai.lt susijusi su apgyvendinimo, turizmo paslaugomis. Ir visai nesusijusi su daile, nors abu su vyru esame baigę Vilniaus dailės akademiją. Iš tiesu kasdieniniuose darbuose  nelabai tos dailės  ir pasigendu.... Bet neslėpsiu būnu laiminga, jai prireikia ūkyje ką nors didesnio padailint.
 Šį kartą padailinti reikėjo naujai atgimusią pirtį. Ėmėme ir nupaišiame pirčiai mandalą.
 Perskaitėte teisingai, mandala būtent paišyta. Paišyta įvairiais pieštukais ant senų lentų. Kad nenubėgti visai į mandališkas lankas, teko pasivartyti kaip senovėje liaudyje puošė baldus. Na ir aišku, pasibandyti ar iš vis įmanoma turėti nekontrastingą piešinį (vis gi, liaudies naudotos atviros spalvos baldų puošybai man nepatinka). Įmanoma, reikia tik minkštų pieštukų ir tinkamo lako piešiniui užfiksuoti. Lentos susimontavo į tokį nemaža kvadratą 65cm.x65cm., tai teko kelias dienas patūpčioti ir paklūpoti prie jo.
 Štai ir rezultatas pirties interjere.

2016 m. lapkričio 8 d., antradienis

Lizos medžioklė


 Štai jie- Lizos medžiotojai, apsiginklavę fotografuojančiomis priemonėmis, besitaikantis "pagauti". Tokioje minioje ir tokiam atstume "pagauti" nedideli maždaug 70ant 50 centimetrų paveiksliuką tikrai sunku. Net pasakyčiau praktiškai neįmanoma, nes tas paveiksliukas dar paslėptas po keliais apsauginiais storais stiklais...Ką ten "pagauti", net ir vietoje akimis "pačiupinėti" -neįmanoma.
    Čia tai ką pavyko man pamatyti... Na ir dar "selfį" pasidaryti, nes daugiau nėra ką veikti prie šio Leonardo da Vinčio šedevro.
 "Kaip Mona Lizą?"-į dažniausiai užduodama klausimą po kelionės į Paryžių, dabar atsakau- "Vis dar gyva".
  Musee du Louvre didžiuojasi sukauptais meno kūriniais, patikėkite ten jų tikrai daug daug daug, net per daug... Bet patikėkite tie meno kūriniai tikrai galėtų būti daug geriau išeksponuoti ... Dėja, ir šedevrams tik sienų neužtenka...
  Gerėdamasi menu patiri jausmų virpesį, bet šiuo atveju tik užsidėjau dideli pliusą pavadinimu buvau Luvre.
O patarimai keliautojui, kuris Paryžiuje susiruošė aplankyti Luvrą būtų tokie: apsilankymo laiką rinkitės rytinį, pirkite bilietus internetu, neikite per centrinį piramidės įėjimą ir  taip sutaupysite bent valandą laiko pačios ekspozicijos apžiūrai.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

paroda "Pasauliui nuspalvinti kartais pakanka tik pasipuošti"

Va taip, stovi, žiūri ir džiaugiesi, nes prieš trys mėnesius sumanytą idėją - nuo papuošalo iki jo eksponavimo, pavyko įgyvendinti. Daugiau nuotraukų pasižvalgymui šiame albume :paroda (2016 m. spalis)
 Pirmasis parodos papuošalas "Aguona" iš tiesu ir buvo tas papuošalas nuo kurio visas parodos sumanymas ir prasidėjo. "Aguonos" tikrai negalima pavadinti tokios  atlikimo technikos pirmuoju papuošalu, iki jos buvo nueitas nemažas ieškojimų kelias. Na ir kaip norėtus, bet nepasidaro autorinės technikos per kelias dienas... Kai "Aguoną" padariau, supratau, kad gali gautis graži papuošalų gėlių paroda. Iš karto kilo mintis kaip tas gėles išeksponuoti. Žiūrint iš toliau man "Aguona" savo faktūra priminė užspalvintą pieštukais gėlę. Taip ir gimė mintis- eksponuoti papuošalus ant baltų stendu su paprastu pieštuku išpaišytomis gėlėmis, o papuošalai būtų lyg pradžia spalvinimo.
 Įgyvendinti šią parodos idėją mane paskatino dar ir pati parodos erdvė. Tos stiklo vitrinos stovi Utenos miesto centrinėje aikštėje, jai eksponuojami kokie didesni daiktai, na pavyzdžiui keramikiniai puodai, tai pastatyti vitrinose, jie tikrai matomi. Bet jei eksponatai būna smulkūs, paguldyti, jie tiesiog "dingsta", na aplinkui per daug erdvės. Pati prieš gerus metus, rengdama ten parodą " Papuošalai su tikrų tikriausiais akmenukais "jau sprendžiau šią problemą. Pasakojimas apie tą paroda : http://www.aliaipapuosalai.lt/2015/04/paroda-papuosalai-su-tikru-tikriausiais.html .Tada kėliau eksponuojamus papuošalus ant papildomų stiklų. Ir vis gi, teko sau pripažinti, tai nebuvo eksponavimas , kuriuo aš bučiau iki galo patenkinta...
Bet šį kartą , viskas kitaip, einant aikšte jau iš tolo pamatai , kad tose vitrinose yra paroda. Esu dėkinga Utenos kraštotyros muziejaus direktoriai, kad patikėjo mano šia neįprasta eksponavimo idėja.
Parodos pavadinimas, ar tiksliau moto  "Pasauliui nuspalvinti kartais pakanka tik pasipuošti" susigalvojo tiesiog savaime . Juk tai tiesa, jei diena "pilka", jei trūksta "spalvų" - pasipuoškite, paprasčiausiai užsidėkite ryškesnį papuošalą ir pamatysite, pasaulis nusišypsos.

2016 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

"Drugelis rudeninis"

 Ir kiekvienais metais mane ruduo užburia savo spalvomis. Galiu tiesiog sėdėti ant suoliuko ir gėrėtis spalvomis.
 Tai visai nenuostabu, kad darbuose tokios spalvos pasirodo.
 "Drugelis rudeninis" -sagė. Taigi galima rudenio spalvos tiesiog įsisegti ir nešiotis drauge.
 Sagės išmatavimai -ilgis11,5cm. aukštis 7cm. Technika...Pastaruoju metu, kai apžiūrimi tokio atlikimo mano darbai ir klausiama ,o kaip čia padaryta, tenka leistis į ilgokus pasakojimus... Tai storesnės sidabruotos vielos raizgymas, viela dar perpinama spalvotais siūlais, bei kita tekstile , yra dar metalo vielutės užnerimo sluoksnis ir dar juodinto plieno papildomas nerimas...Arba tiesiog sakyti,-technika mišri ir įvairi.
_______________________________________
kontaktams e.paštas: grazina@aliai.lt

2016 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

kai reikia vizitinių kortelių

 Kai reikia vizitinių kortelių aš jas imu ir pasidarau.
 Jau nepamenu kada paskutinį kartą spaustuvėje užsisakinėjau vizitines korteles. Na, nepatinka man tas standartinių išmatavimų popierinis lapelis su atspaustu telefonu, juk iš ties, jis nieko svarbaus ir esminio nepasako apie tave ir tavo veikla, tai tiesiog popieriukas su skaičiukais. Beje, jai telefono numerį užrašytum ranka , tai tas lapeliukas būtų daug informatyvesnis. O šiaip,  visus telefonų numerius seniai gali "laikyti" telefone, o interneto informacijos jūra plati ir gili ir mokėk joje plaukioti . Taigi , kam tas nuobodus lapelis ?...
 Geriau -savita, originali, rankų darbo vizitinė kortelė. Aš pati nedarau "vieno kirpimo" kortelių, kiekvieną kartą jos būna skirtingos.
 Šį kartą tokios - su vasarą darytu tikrų žolynų popieriumi. Kaip pasidaryti tokį popierių kažkada aprašiau čia: http://www.aliaipapuosalai.lt/2013/01/kaip-pasidaryti-dekoratyvini-popieriu.html . O turint tokį popierių, atsiprintinti lapą su vardu ir pavarde, bei išsipjauti stačiakampius ir juos susegti -nesudėtinga. Patarimas būtų, jai nereikia didelio kiekio, vardą ir pavardę užrašykite ranka, taip vizitiniai kortelei suteiksite papildomo išskirtinumo. Man šį kartą reikėjo kiek daugiau nei kelių.

2016 m. liepos 10 d., sekmadienis

"Aniutini glazki"

 Taip, perskaitėte teisingai, ir dar teisingiau būtų, jei parašyčiau kirilica -Aнютины глазки. Žinote kokia gėlelę vadina Aniutos akelėmis? O gi -našlaitę. Prisipažinsiu, aš pati to nežinojau. Sužinojau, kai paaiškino, kad našlaitės sagė bus skirta Anai, nes tai jos gėlė. Aišku, kaip ir pridera kalbant apie gėlių simbolinę reikšmę išklausiau legendą apie įsimylėjėlius, kurie viens kitą suprato be žodžių ir bendravo mintimis. Taigi, našlaitė simbolizuoja ne tik meilę, bet ir bendravimą su mylimuoju mintimis, žvelgiant į mylimojo akis, be žodžių gali pajusti jausmo stiprumą... Romantiška. 
 O man  pačiai labai gražus ir lotyniškas našlaitės pavadinimas -Viola.  
Daugiau gėlių galite pasižvalgyti  albume "su siūlų įpinimais"

2016 m. balandžio 6 d., trečiadienis

"Ji turi didelę širdį"

Juk žinai, kad turi didelę širdį? Gali suprasti, nepykti ir užjausti. Tiesiog didelėje širdyje daug meilė gali augti ir žydėti. Taigi  nenustebk, jei išgirsi sakant : "Ji turi didelę širdį".
 Vėrinys "Ji turi didelę širdį" . Vėrinio bendras ilgis-73cm. Didelė širdis yra iš tiesu didelė- 9cm.x6сm. Naudotos medžiagos: koralas, juodinto plieno viela, sidabruoto vario ir dažyto vario vielutė, audinio virvelė.

2016 m. kovo 29 d., antradienis

"Jau pavasaris"

 Man patinka žodelis -jau. Man jis visados reiškia pradžia, kuri ateina neskubi ir išlaukta ir kai ją pajunti lyg atsikvėpi - jau...Kad ir dabar-jau pavasaris.
Prieš porą savaičių kai pradėjau narplioti šį papuošalą, pavasario dar nebuvo. Dariau aš iš vielučių  tą pilkšvą apskritimą ir laukiau naujos minties...Žalias siūlas iš kažkur ėmė ir prilipo prie pilko blyno, supratau-jau.
 Ir pilkšvi vielučių susukimai naujai atgijo įraizgius spalvotus siūlus.
 Man tai mažas atradimas ir pačiai netikėtas medžiagų derinimo sprendimas. Naujumo jausmas, na toks lyg tartum  -jau pavasaris.
  Vėrinys "Jau pavasaris" .Vėrinio apskritimo išmatavimai 6,5x6,5 cm. Verinys surišamas rankų darbo audeklo virve.

2016 m. kovo 28 d., pirmadienis

marginimas vašku-sudėtinga, bet įmanoma

 Man margučių marginimas vašku visada atrodė gan sudėtingas darbas. Juk neatsisėsi prie stalo ir nepradėsi iš karto paišyti vašku. Reikia susirasti  pati vašką, juk geriausiai tinka tikras bičių vaškas, susimeistrauti įrenginį , kur tirpdysi tą vašką , dar pasidaryti tinkamą piešti vašku "pieštuką", pagaliau susiruošti kelių spalvų dažų tirpalus, o jei norėsi , kad jie būtų  natūralus, tai reikia pridėti laiko kilometrą , kol mirkysi kokius burokus , ar ilgai virsi svogūnų lukštus...Taigi paskutinis darbelis išsivirti kiaušinius atrodys tikrai menkas.
 Bet šiais metais aš pasiryžau ir pasiryžti man padėjo margučių marginimo meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, kuri Utenos tradicinių amatų centre "Svirnas" rengė marginimo pamokas. Ankščiau esu aprašiusi kaip aš Odetos vedama raižiau medį : http://www.aliaipapuosalai.lt/2015/08/pabegimas-nuo-kasdienybes-arba.html .
 Po poros valandų margučių marginimo grįžau su keliais pirmaisiais vašku margintais margučiais ir ryžtu šiais metais šeimai pasiūlyti būtent tokį margučių marginimo būdą.
 Štai toks buvo mano pirmais gyvenime kiaušinis numargintas vašku.
 Šeštadienį mano šeimos vyrai pasirodė šauniai. Sumeistravo vaškui marginti reikalingus daiktus.
 Štai kaip viskas gražiai atrodė prieš pradedant marginti. Namuose pasklido bičių vaško kvapas...
 Pats paišymas vašku, iš ties malonus. Taškelių brūkšnelių kompozicijos savaime šauniai dėliojasi. Tiesa, supratau, kad numarginti tradiciniais lietuviškais raštais reikia  griežtai laikytis marginimo schemos bei taškelių brūkšnelių dėjimo technikos ir kad patirtis šiame darbe tiesiog būtina. Aš vis nuklysdavau... Bet marginimo rezultatas visiem patiko. Štai tokie gavosi mūsų šeimos margučiai.
 Iš šitų šešių mano margintas tik vienas. Pabandykite atspėti kuris?  Man teko kiaušinių merkėjos į dažus pareigos, kadangi vienam kiaušiniui nuspalvinti naudojom kelias spalvas, tai vis gi, daugiau laiko praleidau ne margindama vašku, o merkdama kiaušinius į dažus. Beje, apie dažus, naudojom medvilnei dažyti skirtus dažus. Jei kitais metais šeimyna užsimanys vėl marginti vašku, pasižadu pasidaryti tinkamus tokiam marginimui augalinius natūralius dažus.
 O, čia autodailininkė Odeta Tumėnaitė–Bražėnienė pasakoja apie kiaušinių marginimą vašku.
P.S mano numargintas margutis iš kairės pusės pirmas vidurinėje eilėje, na tas su gėle.