2016 m. balandžio 6 d., trečiadienis

"Ji turi didelę širdį"

Juk žinai, kad turi didelę širdį? Gali suprasti, nepykti ir užjausti. Tiesiog didelėje širdyje daug meilė gali augti ir žydėti. Taigi  nenustebk, jei išgirsi sakant : "Ji turi didelę širdį".
 Vėrinys "Ji turi didelę širdį" . Vėrinio bendras ilgis-73cm. Didelė širdis yra iš tiesu didelė- 9cm.x6сm. Naudotos medžiagos: koralas, juodinto plieno viela, sidabruoto vario ir dažyto vario vielutė, audinio virvelė.

2016 m. kovo 29 d., antradienis

"Jau pavasaris"

 Man patinka žodelis -jau. Man jis visados reiškia pradžia, kuri ateina neskubi ir išlaukta ir kai ją pajunti lyg atsikvėpi - jau...Kad ir dabar-jau pavasaris.
Prieš porą savaičių kai pradėjau narplioti šį papuošalą, pavasario dar nebuvo. Dariau aš iš vielučių  tą pilkšvą apskritimą ir laukiau naujos minties...Žalias siūlas iš kažkur ėmė ir prilipo prie pilko blyno, supratau-jau.
 Ir pilkšvi vielučių susukimai naujai atgijo įraizgius spalvotus siūlus.
 Man tai mažas atradimas ir pačiai netikėtas medžiagų derinimo sprendimas. Naujumo jausmas, na toks lyg tartum  -jau pavasaris.
  Vėrinys "Jau pavasaris" .Vėrinio apskritimo išmatavimai 6,5x6,5 cm. Verinys surišamas rankų darbo audeklo virve.
______________________________________________
Man galite parašyti e.paštu : grazina@aliai.lt

2016 m. kovo 28 d., pirmadienis

marginimas vašku-sudėtinga, bet įmanoma

 Man margučių marginimas vašku visada atrodė gan sudėtingas darbas. Juk neatsisėsi prie stalo ir nepradėsi iš karto paišyti vašku. Reikia susirasti  pati vašką, juk geriausiai tinka tikras bičių vaškas, susimeistrauti įrenginį , kur tirpdysi tą vašką , dar pasidaryti tinkamą piešti vašku "pieštuką", pagaliau susiruošti kelių spalvų dažų tirpalus, o jei norėsi , kad jie būtų  natūralus, tai reikia pridėti laiko kilometrą , kol mirkysi kokius burokus , ar ilgai virsi svogūnų lukštus...Taigi paskutinis darbelis išsivirti kiaušinius atrodys tikrai menkas.
 Bet šiais metais aš pasiryžau ir pasiryžti man padėjo margučių marginimo meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, kuri Utenos tradicinių amatų centre "Svirnas" rengė marginimo pamokas. Ankščiau esu aprašiusi kaip aš Odetos vedama raižiau medį : http://www.aliaipapuosalai.lt/2015/08/pabegimas-nuo-kasdienybes-arba.html .
 Po poros valandų margučių marginimo grįžau su keliais pirmaisiais vašku margintais margučiais ir ryžtu šiais metais šeimai pasiūlyti būtent tokį margučių marginimo būdą.
 Štai toks buvo mano pirmais gyvenime kiaušinis numargintas vašku.
 Šeštadienį mano šeimos vyrai pasirodė šauniai. Sumeistravo vaškui marginti reikalingus daiktus.
 Štai kaip viskas gražiai atrodė prieš pradedant marginti. Namuose pasklido bičių vaško kvapas...
 Pats paišymas vašku, iš ties malonus. Taškelių brūkšnelių kompozicijos savaime šauniai dėliojasi. Tiesa, supratau, kad numarginti tradiciniais lietuviškais raštais reikia  griežtai laikytis marginimo schemos bei taškelių brūkšnelių dėjimo technikos ir kad patirtis šiame darbe tiesiog būtina. Aš vis nuklysdavau... Bet marginimo rezultatas visiem patiko. Štai tokie gavosi mūsų šeimos margučiai.
 Iš šitų šešių mano margintas tik vienas. Pabandykite atspėti kuris?  Man teko kiaušinių merkėjos į dažus pareigos, kadangi vienam kiaušiniui nuspalvinti naudojom kelias spalvas, tai vis gi, daugiau laiko praleidau ne margindama vašku, o merkdama kiaušinius į dažus. Beje, apie dažus, naudojom medvilnei dažyti skirtus dažus. Jei kitais metais šeimyna užsimanys vėl marginti vašku, pasižadu pasidaryti tinkamus tokiam marginimui augalinius natūralius dažus.
 O, čia autodailininkė Odeta Tumėnaitė–Bražėnienė pasakoja apie kiaušinių marginimą vašku.
P.S mano numargintas margutis iš kairės pusės pirmas vidurinėje eilėje, na tas su gėle.

2016 m. sausio 23 d., šeštadienis

skrydžio paveikslai

 Aš ta, kuri skrendant lėktuvu, jei tik yra galimybė, stengiasi sėstis prie lango. Taip- man patinka žiūrėti į debesys iš arti, taip- man patinka žiūrėti į žemę iš aukštai...Ir jei skrydis būna tamsiuoju paros metru, ar dangus būna apniukęs visados jaučiuosi kiek nusiminus, kad už lėktuvo langelio pilkuma ar tamsuma.
 Šį kartą skrydis iš Kopenhagos buvo idealus- vidudienis ir dar saulutė švietė.Buvo galima net fotografuoti. Ta ir dariau...


Ir atrodo man tai lyg abstraktūs paveikslai...

2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

kalėdiniai sveikinimai arba meduolis paštu

 Mėgstu daryti atvirutes, mėgstu siųsti sveikinimus paštu.
 Kažkada buvau surinkus daugumą darytų atviručių ir sudėjus į šį straipsnį :http://www.aliaipapuosalai.lt/2013/12/kaledines-atvirutes.html
 Bet šie metai kitokie. Šiais metais nutariau draugams siųsti ne atvirutę, o kalėdinį meduolį.
Šiemet, belaukiant Kalėdų namai kvepėjo meduoliais.
 Kol jie kvepėjo, mano galvoje mintys kirbėjo, kaip gi gražiai šventiškai ir saugiai nusiųsti juos paštu.
Sugalvojau atvirukišką įpakavimą.
 Meduolį dėsiu ant storesnio gofruoto popieriaus ir perrišiu dekoratyvine virvele, ta pati virvelė apjuos ir plonesnį viršutinį popierių.
 Taigi per popieriuje įkirstas skylutes perveriu virvelę ir kišu meduolį po ją.
  Svarbu virvelę įtempti, kad meduolis priglustu prie popieriaus.
 Viršutinis popierių sulankstau ir apsuku ta pačia virvelė. Viršutinį popierių galima išdekoruoti ir parašyti sveikinimą. Aš nusiunčiau saldžius linkėjimus.
  Va taip šventiškai supakuotą meduolį galima deti į voką ir nešti į paštą.
 Jau žinau, kad meduoliai saugiai pasiekė draugus, atnešdami į jų namus saldų kalėdišką kvapą.

2015 m. spalio 14 d., trečiadienis

Burano sala.Spalvos.

 Drąsiai Burano sala galima vadinti spalvų sala. Akys, tikrąją to žodžio prasme, raibsta nuo spalvų. Jei Venecijoje aikčiojau nuo pastatų architektūros prabangos, tai Burane stebėjausi  architektūriniai neįmantrių namukų spalvotumu. Neįtikėtini jaukūs deriniai!
 Legenda pasakoja, kodėl šios salos namai išdažyti tokiomis ryškiomis spalvomis:  anksčiau salos gyventojai daugiausia užsiimdavo žvejyba, ir savo ryškios spalvos namą galėdavo matyti plaukiodami ir žvejodami Venecijos lagūnoje iš labai toli.
 Buraną garsina ne tik spalvoti namukai, bet ir įstabūs nėriniai. Raštų įvairovė, smulkumas -užburiantis. Ir dar-nėriniai balti...Tame spalvotume balta atrodo tikrai karališkai.
 Pabaigai, pastebėjimas keliautojams: Burano salą , kaip ir pačią Veneciją galima pasiekti plaukiant vandens autobusu iš Punta Sabbioni prieplaukos, esančioje Lido di Jesolo pusiasalyje. Tai puiki alternatyva aplankyti Veneciją ir jos lagūna aplenkiant nuobodokas ir gan pramonines prieigas, tokias kaip  Mestre.

2015 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

nemėgstu perdarinėti...Bet...

 Nemėgstu perdarinėti savų papuošalų. Darydama papuošalą visada popieriuje ar mintyse turiu jo vaizdinį, kartais net iki smulkių smulkmenų būnu įsivaizduojamą papuošalą išnagrinėjus. Papuošalas atsiranda toks  ir ne kitoks, toks vienas ir vienintelis...
 Bet...Kartais atsiranda bet...
- Šitas komplektas man labai patinka. Tik gaila, kad sagių praktiškai nedėviu... Gal šitą sagę dar galima perdaryti į pakabuką ant kaklo?- išgirsti klausimą ir pagalvoji, o gal tikrai galima perdaryti... Imi ir "pažiūri į reikalą kitu kampų".
Sagė prieš:
  Pakabukas po:

2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

pabėgimas nuo kasdienybės arba pasimokymas raižyti medį

 Kai pradėti jausti, kad kiekvienos dienos darbai nusibosta, ką ten darbai, kai jau ir anksčiau mieli pomėgiai nusibosta, supranti , kad reikia bėgti nuo kasdienybės.
 Geriausia bėgti, ten kur dar nebuvai...Šį kartą mano pabėgimas nuo kasdienybės buvo pasimokymas daryti medžio raižinį. Pirmą kartą dariau medžio raižinį! Mokė mane tautodailininkė  Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė.
 Utenoje veikia tradicinių amatų centras "Svirnas", vienijantys įvairių amatų meistrus, bei rengiantys įvairius mokymus, bei edukacines veiklas. Ten Odeta ir mokė raižyti medį bei atspausti raižinį ant popieriaus.
 Maniau ateisiu, duos man gražų liaudies meno pavyzdį, atsisėsiu ir ramiai atsipalaidavusi pakopijuosiu...Bet buvo kitaip...Ilgai rinkausi lentelę ant kurios raižysiu. Lentelės buvo tai liepos medžio. Išsirinkau tą , kurios viename šone medžio liepos žievės likę, patiko man ta lentutė. Galvojau vienaip, kitaip ir apsisprendžiau , kad raižysiu paprasčiausią liepos lapą. Vat taip, ant liepos lentos liepos lapą.
 Tolokai mano liepos lapas gavosi nutolęs nuo gerųjų liaudies meno pavyzdžių...
 Bet bėgant nuo kasdienybės svarbu ne darbo rezultatas, o procesas. O procesas tikrai patiko! Grįžau nešina ne tik raižinio spaudu, bet ir gera energija.
 Na gi pažiūrėkite, juk tokia gera Odetos energija paprasčiausia neįmanoma neužsikrėsti!

2015 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

tai gali būti amuletas...

 "Tai gali būti amuletas, ne tik paprastas pakabukas"-pagalvoju, paėmusi akmenuką į rankas. Dar prisiminiau, kad amuleto pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio hamalet , reiškiančio pakabutis.
 Jau tūkstančius metų žmonės kelia akmenukus, ieškodami jėgos, galinčios apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio...Ir jai tikrai patiki, akmenukas gali tapti amuletu.
 Dabar turimus papuošalus su tikrų tikriausiais akmenukais rasite čia